Minska blogas

Tu man ne vartotojas, o naudotojas, skaitove

Žinutės | Blogas | Mintys | Elektronika | Technologijos | Politika | Oro stebėjimas | Filmai ir serialai | Knygos | Apie

Kompromisai laisvoje programinėje įrangoje

Bryan Lunduke, Richard M Stallman, Aaron Seigo, Swapnil Bhartiya ir Stuart Langridge kalba apie kompromisus laisvoje programinėje įrangoje.

Kalbant apie laisvą programinę įrangą, mano požiūris su laiku vis labiau krypsta į tai, kad aš neturėčiau naudoti nuosavybinių programų. Aš noriu išvengti kompromisų. Ir ties tuo jau kuris laikas dirbu. Mano patirtis rodo, kad su laisvomis programomis aš galiu padaryti viską taip, kaip aš noriu. Galbūt tam tenka skirti šiek tiek laiko ir išmokti kaip veikia įvairios kompiuterio ir operacinių sistemų dalys bei programos, bet aš esu už tai, kad visiems reikia išmokti dirbti kompiuteriu ir suprasti, kaip jis veikia. Jei kompiuteriu naršote internetą, tai visiškai nereiškia, kad mokate dirbti kompiuteriu. Be laisvos programinės įrangos, o tiksliau be GNU ir Linux aš tikrai nežinočiau apie kompiuterio ir programų veikimą tiek daug, kiek žinau dabar, o kai pagalvoju, viskas prasidėjo susipažinimu su Ubuntu vos prieš nepilnus 3 metus.


Irašo komentarai

Komentarus siųskite man elektroniniu paštu, adresu: mindaugas per minska taškas lt.

Laiške nurodykite įrašo pavadinimą ir ar norite, kad jūsų komentaras būtų paviešintas.

ecka333:

Jo, įsivaizduoju kokią valytoją, dirbančią už minimumą, turinčią 2 mažamečius vaikus ir laivu po darbo metu besigilinančią į Ubuntu Linux programinio kodo subtilybes... Mano nuomonė tokia, kad žmogui pilnai užtenka Office žinių, jei jis ne dizaineris ar inžinierius. Leiskim valytojai valyti, statybininkui statyti o programuotojui – programuoti.

Mindaugas:

Ši valytojos situacija yra ganėtinai kraštutinė ir savaime suprantama, kad kai yra svarbesnių dalykų gyvenime, kaip šeimos išlaikymas, gilintis kaip veikia kompiuteris ir OS nėra aukštai prioritetų sąraše. Ir apskritai, gal net naudojimasis kompiuteriu yra neaktualus. Tačiau tai jau yra kita bėda, kurią reikia spręsti. Žmogus nusipelno net ir minimumą uždirbdamas turėti laisvo laiko tobulėti.

Nesutinku, kad žmogui pilnai užtenka ofiso programų žinių. Kompiuteris yra įrankis, kuris turėtų atlikti darbą už žmogų, žmogus turi mokėti pasakyti kompiuteriui, ko iš jo norima. Mano nuomone, teksto rinkimas programoje dar nereiškia, kad moki naudotis ofiso programa. Tiesiog žinoti kaip kompiuteriu surinkti ir suformatuoti tekstą, yra panašu kaip kalti vinį plaktuko kotu, laikant patį plaktuką už jo galvos. Darbas bus atliktas, bet tai bus neefektyvu. Kai laikai plaktuką už rankenos, tada jis tampa pilnaverčiu įrankiu. Taip pat ir kompiuteris, jei jis tau nepadeda, koks tada skirtumas tarp jo naudojimo ir darymo rankiniu būdu? Kai išmoksti juo naudotis tinkamai, tada viskas daroma efektyviau. Tose pačiose ofiso programose yra daugybė priemonių, kurios leidžia žmogui sutaupyti kalnus laiko, tik ne visi moka jomis naudotis ar net žino, kad tokios galimybės yra. Aš taip pat dirbdamas su tomis programomis daug ką darau labai neefektyviai. Tačiau aš noriu išmokti dirbti efektyviau. Toliau tęsiant kompiuterio analogiją su plaktuku, kas jei plaktukas ima ir sulūžta? Racionalus sprendimas būtų pataisyti plaktuką. Taip pat ir sugedus kompiuteriui turėtume mokėti jį pataisyti. Kas iš to mokėjimo naudotis ofiso programomis, jei vieną dieną kompiuteris nesugebėtų jų įjungti ir mestų klaidą.

Taip pat man nepatinka mintis, kad turime leisti valytojai valyti, statybininkui statyti, o programuotojui programuoti. Tada išeina, kad žmogus gyvenime niekaip nejuda į priekį. Turime leisti valytojai ir valyti, ir tobulėti, kad ji panorėjusi galėtų pakeisti savo darbą į geresnį, kur naudosis sukauptais gebėjimais. Statybininkas nebūtinai turi tik statyti, jis gali ir paveikslus tapyti, o programuotojas laisvu laiku gali mokytis kaip gaminti maistą.

Šiais laikais beveik visi turime kompiuterius ir reikia norėti išmokti jais naudotis, nes jei pakaks tik žinoti, kaip naudotis ofiso programomis, tai minėtam statybininkui užteks paveikslus su pirštais mozoti, o programuotojui užteks žinoti tik kaip kepti blynus.