Minska blogas

Mano nuomonė ir nepatikrinti faktai

Žinutės | Blogas | Mintys | Elektronika | Technologijos | Politika | Oro stebėjimas | Filmai ir serialai | Knygos | Apie

Arch Linux diegimas į Raspberry Pi

Vasario pradžioje staiga nutrūko oro duomenų įrašymas. Mano matuoklis veikė puikiai, tačiau patikrinus Raspberry Pi esantį duomenų failą matyti, kad duomenys nebuvo įrašyti. Netrukus iškilo dar didesnių problemų - niekaip nebegalėjau prisijungti prie Raspberry Pi per ssh. O jei tiksliau - pats Raspberry Pi kompiuteriukas negalėjo prisijungti prie mano namų tinklo. Kadangi buvau užsiėmęs kitais projektais, nutariau sutvarkyti iškilusią situaciją vėliau. Tas vėliau yra šiandien.

Prijungęs Raspberry Pi prie monitoriaus, pamačiau, kad kompiuteriukas užsikrauna, tačiau mėto klaidas apie failų sistemą. Tų klaidų visai nemažai. O kas blogiausia, kad niekaip negalėjau prisijungti. Atrodo suvedžiau teisingus prisijungimo duomenis, bet mane pasitiko ne komandinė eilutė, o dar daugiau klaidų ir prašymas prisijungti. Be to, net WiFi siųstuvas nerodė jokių gyvybės ženklų. Kodėl tai įvyko - sunku pasakyti, kol kas neturiu gero atsakymo.

Kadangi bėdų buvo nemažai, nusprendžiau pradėti viską iš naujo ir įrašyti Arch Linux operacinę sistemą iš naujo. Tačiau kol įrašyti OS nėra taip sunku, daug daugiau pastangų reikalauja visas sistemos sukonfigūravimas. Gaila, kad anksčiau nesugalvojau čia parašyti įrašo apie tai, kaip viską sutvarkyti, nes būtų dabar pravertęs. Na, o kad jau neparašiau anksčiau, tai parašysiu dabar ir gal tai pravers jums ir man pačiam ateityje.

Arch Linux įrašymas

Norint įrašyti operacinę sistemą reikės kompiuterio ir būdo įrašyti duomenis į atminties kortelę, kuri vėliau bus įdėta į Raspberry Pi. Pirmiausia reikia paruošti atminties kortelę, sudaryti joje skirsnius. Prijungus kortelę prie kompiuterio ji dažniausiai atsiranda kaip įrenginys /dev direktorijoje. Pas mane jos pavadinimas sdb, tačiau gali būti ir kitokia pabaigos raidė, tad reikia atkreipti dėmesį. Skirsnius galima sukurti su fdisk programa. Taigi terminalo lange reikia suvesti fdisk /dev/sdb. fdisk programa prašo komandos. Reikia atlikti tokias komandas:

  1. Išvalyti jau esančius skirsnius, jei tokie yra. Tai galima padaryti su komanda o.
  2. Patikrinti, ar skirsniai buvo ištrinti. Komanda p.
  3. Sukurti naują skirsnį. Komandos:
    1. n - naujam skirsniui sukurti.
    2. p - nurodyti, kad jis pirminis.
    3. ENTER (Įvesti) - pagal nutylėjimą pasirenkama skirsnio pradžia ties kortelės atminties pradžia.
    4. +100M - nurodomas skirsnio dydis. Šiuo atveju tai 100 MB.
  4. Nurodyti sukurto skirsnio failų sistemos tipą (FAT32). Komandos:
    1. t - nustatyti tipą.
    2. c - FAT32.
  5. Sukurti dar vieną skirsnį. Komandos:
    1. n - naujam skirsniui sukurti.
    2. p - nurodyti, kad jis pirminis.
    3. ENTER (Įvesti) - pagal nutylėjimą pasirenkama skirsnio pradžia ties pirmojo skirsnio galu.
    4. ENTER (Įvesti) - pagal nutylėjimą pasirenkama skirsnio pabaiga ties kortelės atminties pabaiga.
  6. w - įrašyti pakeitimus į atminties kortelę.

Dėl tikrumo galima patikrinti ar yra skirsniai, tai galima padaryti su p komanda.

Taigi turime paruoštą ir suskirstytą atminties kortelę. Dabar reikia gauti ir įrašyti ARM skirtą Arch Linux OS. Pradžiai prijunkime atminties kortelės skirsnius prie kompiuterio failų sistemos. Tam sukurkime dvi direktorijas. Jas šiaip nėra skirtumo, kur sukurti, bet, matyt, patogiausia namų direktorijoje. Taigi, direktorijas sukurti galima su komanda mkdir boot root. Sekančios komandos suformatuoja atminties kortelės skirsnių failų sistemas: mkfs.vfat /dev/sdb1 ; mkfs.ext4 /dev/sdb2. Tada prijungiame skirsnius prie boot ir root direktorijų: mount /dev/sdb1 boot; mount /dev/sdb2 root .

Atsisiunčiame naujausią Arch Linux sistemą: wget http://archlinuxarm.org/os/ArchLinuxARM-rpi-latest.tar.gz . Ją atsisiųsti užtrunka keletą minučių, tad reikia šiek tiek kantrybės. Kai atsisiuntimas baigiasi, atsisiųstą suglaustą archyvą (tar.gz failą) reikia išarchyvuoti į root direktoriją. Tai galima padaryti su bsdtar komanda: bsdtar -xpf ArchLinuxARM-rpi-latest.tar.gz -C root. Tai taip pat šiek tiek užtrunka. Artėjame prie pabaigos ir reikia užtikrinti, kad visi duomenys iš atminties susirašė į diską. Tam naudojame komandą sync.

Galiausiai perkeliame root direktorijoje esančią boot direktoriją į mūsų pačių sukurtą boot direktoriją: mv root/boot/* boot. Paskutinis žingsnis: atjungti atminties kortelės skirsnius nuo kompiuterio failų sistemos: umount boot root .

Beje, norėčiau paminėti, kad šias komandas, matyt, geriausia vykdyti su root, administratoriaus privilegijomis, nes tokios komandos kaip mkdir, mount, fdisk reikalaus tokių teisių. Kitas variantas - neužmiršti prie komandų prirašyti sudo.

Štai ir turime visiškai paruoštą atminties kortelę. Ją smeigiame į Raspberry Pi ir žiūrime kaip užsikrauna sistema.

Užsikrovus operacinei sistemai galime prisijungti prie root arba alarm naudotojų. Jų slaptažodžiai yra tokie patys kaip prisijungimo vardai.

Matyt labiausiai tikslinga iš pradžių prisijungti prie root naudotojo, su kurio galiomis galėsime pradėti konfigūruoti sistemą. Tačiau dabar manau, kad apie konfigūravimą parašysiu atskirą įrašą, kad šis netaptų nežmoniškai didelis.


Irašo komentarai

Komentarus siųskite man elektroniniu paštu, adresu: mindaugas per minska taškas lt.

Laiške nurodykite įrašo pavadinimą ir ar norite, kad jūsų komentaras būtų paviešintas.